Gamintojai varžosi programų skaičiumi, bet praktikoje svarbiau, kokias technikas krėslas atlieka ir kaip tiksliai. Štai pagrindinės ir tai, ką kiekviena duoda.
Lėtas slydimas išilgai nugaros. Paprastai juo pradedamas ir baigiamas seansas: raumenys apšildomi, oda pripranta prie prisilietimo. Atskirai jis mažai ką duoda, bet be jo staigesnės technikos jaučiasi šiurkščiai.
Sukamieji judesiai, kurie raumenį pakelia ir suspaudžia. Tai giliausiai veikianti technika, naudojama pečių juostai ir juosmeniui. Krėsluose ją atlieka dvi arba keturios masažo rankos, judančios priešpriešiais.
Greiti ritmiški smūgiai. Jie tonizuoja, todėl tinka rytiniam seansui arba prieš fizinį krūvį. Vakare tokia programa dažnam per aktyvi.
Taškinis spaudimas, paremtas japonų tradicija. Mechanizmas sustoja ties konkrečiu tašku ir laiko spaudimą kelias sekundes. Šia technika dirbama su įsitempimo mazgais tarp menčių.
Skaičius nurodo, kiek krypčių juda masažo rankos. 2D — aukštyn žemyn ir į šonus. 3D prideda judesį pirmyn atgal, tai yra spaudimo gylio reguliavimą. 4D papildomai keičia judesio ritmą, todėl masažas primena gyvo žmogaus darbą, kur greitis nėra pastovus.
Praktinis skirtumas jaučiamas ties kaklu ir pečiais: 2D mechanizmas ten dirba vienodu stiprumu, 3D ir 4D prisitaiko prie kūno formos.
Jos veikia ten, kur masažo rankos nepasiekia — pečius, rankas, klubus, blauzdas ir pėdas. Suspaudimo ir atleidimo ritmas skatina kraujotaką galūnėse. Tai vienas iš tų dalykų, kurių skirtumą tarp pigesnio ir brangesnio krėslo pajuntate iškart.
